Kas yra GIMDOS KAKLELIO VĖŽYS ir kas jį sukelia?

Gimdos kaklelio vėžys - pikta ir klastinga onkologinė liga, pažeidžianti vieną iš svarbių moters organų ir ilgam sutrikdanti moters fizinę bei psichinę sveikatą. Gimdos kaklelio vėžys nėra paveldimas. Įrodyta, kad šią ligą sukelia onkologinio tipo žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kurio yra net 15 skirtingų rūšių. Dažniausiai aptinkami onkogeninių 16, 18, 45 ir 31 tipų ŽPV virusai. Jie sukelia 80 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų.
Nuo gimdos kaklelio vėžio kenčia viso pasaulio moterys. Pasaulyje tai antroji dažniausiai diagnozuojama vėžio forma tarp jaunesnių nei 45 metų moterų ir rečioji pagal paplitimą moterų mirties nuo vėžio priežastis po krūties ir plaučių vėžio. Lietuvoje kiekvienais metais gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas net 540 moterų, beveik 270 moterų nuo šios ligos kasmet miršta.
ŽPV - lengvai plintantis virusas, kuriuo dažniausiai užkrečiama lytinių santykių metu. Tačiau lytinis aktas nėra būtinas - užsikrėsti galima ir liečiantis užkrėstos odos ar gleivinės sritims, glamonių metu su viruso nešiotoju. Todėl išvengti šio viruso beveik neįmanoma - juo užsikrečia dauguma (apie 80 proc.) įvairaus amžiaus lytiškai aktyvių moterų, netgi tos, kurios turi tik vieną partnerį.
Įprastai ŽPV infekcija savaime išnyksta per metus ar kelis mėnesius be jokių simptomų ar liekamųjų reiškinių. Užsikrėtus onkogeninio tipo ŽPV, gimdos kaklelio vėžys gali išsivystyti po 10 - 15 metų, tačiau kartais tam užtenka ir poros metų. Persirgusios natūralia ŽPV infekcija moterys dažniausiai neįgyja pakankamo imuniteto ir pavojus dėl nuolatinės ŽPV infekcijos nedingsta. Todėl ŽPV infekcijos rizika išlieka visą aktyvų moters lytinį gyvenimą.
Riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu didina ir ankstyvas lytinis gyvenimas, dažnas seksualinių partnerių keitimas, didelis gimdymų skaičius, ilgalaikis sudėtinių kontraceptinių tablečių vartojimas, rūkymas, susilpnėjusi imuninė sistema ir nesirūpinimas savo sveikata.
Geriausias apsisaugojimo nuo gimdos kaklelio vėžio būdas - reguliariai atliekami gimdos kaklelio PAP testai ir skiepijimasis vakcina, skirta įvairaus amžiaus mergaitėms ir moterims.

NAUJIENA! VAKCINA NUO 16 IR 18 ŽPV TIPŲ.

Kas yra CHLAMIDIJOS ir kaip jos pasireiškia?

Chlamidijos - bakterijos, kurios obligatinis viduląstelinis 300 nm dydžio parazitas su unikaliu dauginimosi ciklu. Sukėlėjas formuoja vadinamuosius elementariuosius kūnelius. Po to, kai patogenas patenka į jautrią šeimininko ląstelę, kūneliai transformuojasi į 800 - 1000 nm dydžio metaboliškai aktyvius intarpus, galinčius daugintis. Tokie dariniai pasišalina iš ląstelės jai trūkus ir gali užkrėsti kitas ląsteles. Visas toks ciklas trunka 48 - 72 valandas.
Kaip ir visų lytiškai plintančių ligų nešiotojai 40 - 60 proc. asmenų nežino, kad yra užsikrėtę. Chlamidijos trachomatis gali sukelti ūmius ir lėtinius šlapimo bei lyties takų uždegiminius procesus. Vyrams jos sukelia uretritą, periorcho epididimitą, prostitą ir cistitą. Tai dažniausiai pasireiškia išskyromis iš šlaplės, dirginimo jutimu šlapimkanalyje, maudimu ir skausmingumu sėklidėse ir tarpvietėje. Lėtiniai uždegiminiai procesai gali turėti reikšmės libido, potencijai bei vaisingumui, ir įtakoja sergančiojo psichologines ir socialines problemas. Moterims chlamidijos trachomatis sukelia uretritą, endocervicitą, salpingitą, salpingooforitą. Tai gali būti moterų pilvo uždegiminės ligos ar negimdyminio nėštumo priežastis. Tokias moteris dažnai vargina pilvo apatinės dalies pasikartojantis skausmingumas. Lėtiniai uždegiminiai procesai neretai būna ir moters nevaisingumo priežastis.

Kas yra MIKOPLAZMOS ir ką jos sąlygoja?

• Ureaplasma urealyticum (Uu) - vyrams ureaplazma gali sukelti uretritus (antras negonokokinių uretritų etiologinis faktorius pagal dažnumą). Nėščioms moterims ji gali sukelti chorioamnionitus ir priešlaikinį gemalinių vandenų nutekėjimą, kas labai padidina neonatalinės infekcijos riziką. Ureaplazma taip pat gali sukelti įvairius reprodukcinės funkcijos sutrikimus.
• Mycoplasma hominis (Mh) - gali sukelti endometritus ir salpingitus. Taip pat ji randama sergant nespecifiniais vaginitais.

• Neonatalines infekcijas (meningitus, respiracines infekcijas, septicemijas).
• Pogimdyvines septicemijas.
• Artritus.